KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 33a straipsnio 3 dalį teikiamos gairės dėl valstybių narių ataskaitų, teikiamų dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis propagavimo ir ugdymo priemonių, apimties

(2023/C 66/02)

I.   ĮVADAS

Naudotis žiniasklaidos priemonėmis gebantys gyventojai gali tinkamai pasirinkti, suvokti turinio ir paslaugų pobūdį ir pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias teikia įvairios ryšių technologijos. Save ir savo šeimas jie gali geriau apsaugoti nuo žalingo ar neteisėto turinio. Komisijos gairėse dėl Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo (1) nurodyta, kad gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis gali būti ir vertinga kovos su dezinformacijos plitimu priemonė, nes įgalina naudotojus kritiškai įvertinti informacijos šaltinį ir taip aptikti melagingą ar klaidinantį turinį. Todėl naudotis žiniasklaidos priemonėmis gebantys gyventojai gali dalyvauti atviresnėse ir labiau informacija pagrįstose demokratinėse diskusijose.

Europos demokratijos veiksmų plane (2) ir Žiniasklaidos bei garso ir vaizdo srities veiksmų plane (3) pripažįstama didelė gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis svarba ir būtinybė jį gerinti. Vienas iš Skaitmeninio švietimo veiksmų plano (4) strateginių prioritetų – skaitmeninei pertvarkai būtinų skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų, įskaitant skaitmeninį ir medijų raštingumą, gerinimas.

Direktyvos (ES) 2018/1808 59 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis – tai įgūdžiai, žinios ir suvokimas, reikalingi gyventojams norint šiomis priemonėmis naudotis veiksmingai ir saugiai. Siekiant jiems sudaryti galimybę gauti informaciją ir atsakingai bei saugiai naudoti, kritiškai vertinti ir kurti žiniasklaidos turinį, gyventojų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis turi būti aukšto lygio.

Gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis neturėtų apsiriboti tik mokymusi apie priemones ir technologijas, be to reikėtų siekti, kad būtų ugdomi gyventojų kritinio mąstymo įgūdžiai, būtini sprendimams priimti, sudėtingoms realijoms atpažinti ir nuomonėms nuo faktų atskirti. Todėl būtina, kad ne tik žiniasklaidos paslaugų teikėjai ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, bet ir valstybės narės, bendradarbiaudami su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, skatintų ugdyti visų visuomenės sluoksnių ir visų amžiaus grupių gyventojų gebėjimą naudotis visomis žiniasklaidos ir medijų priemonėmis. Šioje srityje daroma pažanga turėtų būti atidžiai stebima.

AŽPD (5) 33a straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatomi nauji įpareigojimai propaguoti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo priemones ir imtis tokių priemonių.

Pagal AŽPD 33a straipsnio 2 dalį, valstybės narės šio įpareigojimo įgyvendinimo ataskaitą turi pateikti Komisijai „ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 19 d., o vėliau – kas trejus metus“.

Pagal AŽPD 33a straipsnio 3 dalį, „pasikonsultavusi su Ryšių palaikymo komitetu, Komisija parengia gaires dėl tokių ataskaitų apimties.“

Be to, siekiant apsaugoti naudotojus nuo neteisėto ir žalingo turinio, AŽPD 28b straipsnyje dalijimosi vaizdo medžiaga platformoms nustatyti įpareigojimai, susiję su gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Pagal 28b straipsnio 3 dalies j punktą, valstybės narės turi užtikrinti, kad visi jų jurisdikcijai priklausantys dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai numatytų veiksmingas gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis priemones bei instrumentus ir didintų naudotojų informuotumą apie tas priemones ir instrumentus.

Pagal 28b straipsnio 5 dalį, valstybės narės turi sukurti reikiamus mechanizmus priemonių, kurių ėmėsi dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, tinkamumui įvertinti ir turi pavesti nacionalinėms reguliavimo institucijoms arba įstaigoms įvertinti tas priemones.

Pagal Direktyvos (ES) 2018/1808 5 konstatuojamąją dalį, šie įpareigojimai turėtų būti taikomi socialinių tinklų paslaugoms, jei programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų teikimas yra viena iš esminių tos paslaugos funkcijų. Programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų teikimas galėtų būti laikomas viena iš esminių socialinių tinklų paslaugos funkcijų, jei audiovizualiniu turiniu nėra vien papildoma tos socialinių tinklų paslaugos veikla arba jis nėra nedidelė tokios veiklos dalis (6).

AŽPD 30b straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta, kad Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupei (ERGA) pavedama „keistis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliavimo sistemos taikymo patirtimi ir geriausia praktika, be kita ko, prieinamumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis klausimais“.

Kitas forumas, kuriame dalijamasi geriausia veiklos, susijusios su gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis, patirtimi ir ieškoma sinergijos galimybių, yra Komisijos gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertų grupė (7). Kovos su dezinformacija ir skaitmeninio raštingumo ugdymo švietimo ir mokymo priemonėmis Komisijos ekspertų grupė (8) taip pat yra svarbi vieta keistis informacija apie veiksmingas Europos iniciatyvas švietimo ir mokymo srityje.

Laikantis AŽPD 33a straipsnio 3 dalies, šio dokumento tikslas – pateikti gaires dėl priemonių, kuriomis propaguojamas ir ugdomas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ataskaitų apimties. Gairėmis ne tik papildomi AŽPD nustatyti bendrieji tikslai, bet ir siekiama padėti valstybėms narėms dalytis geriausia patirtimi, susijusia su gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Jas rengdama Komisija pagal AŽPD 33a straipsnio 3 dalį konsultavosi su Ryšių komitetu.

Gairės nėra privalomos. Kadangi šiomis gairėmis gali būti aiškinama AŽPD, pasakytina, kad Komisijos pozicija nedaro įtakos aiškinimui, kurį gali pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

II.   ATASKAITINIS LAIKOTARPIS IR ATITINKAMI ŽINIASKLAIDOS RINKOS DALYVIAI

1.   Ataskaitinis laikotarpis

Direktyvos (ES) 2018/1808 2 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės tą direktyvą į nacionalinę teisę perkeltų iki 2020 m. rugsėjo 19 d. Atsižvelgiant į tai, valstybių narių ataskaitos iš pradžių turėtų apimti 2020 m. rugsėjo mėn.–2022 m. spalio mėn (9). Vėlesnės ataskaitos turėtų apimti atitinkamus trejų metų laikotarpius, kurie baigiasi atitinkamų paskutinių laikotarpio metų spalio mėn.

2.   Atitinkami žiniasklaidos rinkos dalyviai

Pagal AŽPD 33a straipsnio 1 dalį ir 28b straipsnio 3 dalį, į valstybių narių ataskaitas turėtų būti įtrauktos bent gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis priemonės, susijusios su AŽPD apibrėžtomis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformomis.

III.   ATASKAITOS STRUKTŪRA

1.   Bendroji apžvalga

Ataskaitą turėtų sudaryti penki (a–e) skirsniai (žr. toliau). Pirmuosiuose dviejuose (a–b) skirsniuose turėtų būti bent ta informacija, kurią prašoma pateikti. Aprašant atitinkamas priemones, nurodytas trečiajame, ketvirtajame ir penktajame (c, d ir e) skirsniuose, laikomasi didžiausių pastangų metodo. Be to, valstybės narės gali pateikti visą papildomą informaciją, kuri, jų nuomone, susijusi su ataskaita.

Kiekviename ataskaitos skirsnyje turėtų būti pateiktas priemonių, procedūrų, veiklos ir pokyčių sąrašas bei, jei įmanoma, trumpas jų aprašymas. Trumpame aprašyme galėtų būti pateikiami pagrindiniai elementai (pvz., tikslai, tikslinai subjektai ir (arba) demografinė grupė), įgyvendinimo metodai ir, jei turima, rezultatai. Ataskaitoje, kiek įmanoma, taip pat turėtų būti nurodomi informacijos šaltiniai (pvz., atitinkamos svetainės) net jei informacija juose pateikiama tik nacionalinėmis kalbomis.

2.   Ataskaitos skirsniai

a.   Teisinės ir (arba) politikos priemonės

Valstybės narės turėtų pranešti apie taikomas teisėkūros ir kitas teisinio pobūdžio priemones ir, kai aktualu, apie planuojamas priemones, kuriomis propaguojamas ir ugdomas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Visų pirma jos turėtų pranešti apie teisės normas, taikomas AŽPD apibrėžtoms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjams, įskaitant atvejus, kai tokios normos yra platesnės apimties gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis sistemų dalis ir, pvz., taikomos visoms žiniasklaidos paslaugoms ir (arba) visoms informacinės visuomenės paslaugoms.

Valstybės narės, kiek įmanoma, turėtų pranešti ir apie platesnės apimties politikos priemones, pvz., nacionalines ir (arba) regionines strategijas ir veiksmų planus, kuriais propaguojamas ir ugdomas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis.

Kadangi taikomomis teisės normomis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai yra įpareigojami įgyvendinti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis priemones, valstybės narės, kiek įmanoma, turėtų pranešti apie tokias priemones, kurias įgyvendina jų jurisdikcijai priklausantys paslaugų teikėjai. Kalbant apie dalijimosi vaizdo medžiaga platformas, valstybės narės taip pat turėtų pateikti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis priemonių, kurias įgyvendina jų jurisdikcijai priklausantys dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, tinkamumo vertinimus, atsižvelgdamos į gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis priemonių rinkinį (10).

b.   Organizacinės priemonės

Valstybės narės turėtų pranešti apie taikomas organizacines priemones ir procedūras, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas įgyvendinti AŽPD nustatytus gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis įpareigojimus. Visų pirma valstybės narės turėtų nurodyti, kurios atitinkamos nacionalinio, regioninio ir (arba) vietos lygmens institucijos ar įstaigos atsakingos už tai, kad būtų propaguojamas ir ugdomas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kad būtų prižiūrima, kaip nustatytų galimų įpareigojimų laikosi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai. Valstybės narės taip pat turėtų nurodyti šioms institucijoms ar įstaigoms pavestas konkrečias užduotis. Turėtų būti nurodytos visos nepriklausomų žiniasklaidos reguliavimo institucijų užduotys gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis srityje.

Be to, ataskaitoje, kiek tai įmanoma, turėtų būti pateikiama informacija apie suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo struktūrą (-as) ir įvairius suinteresuotuosius subjektus, kurie vykdydami gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis veiklą bendradarbiauja su valstybių narių institucijomis ir įstaigomis.

c.   Viešasis finansavimas ir kitos gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis finansavimo procedūros

Valstybės narės turėtų dėti visas pastangas siekdamos aprašyti viešųjų finansinių išteklių, skirtų gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis propaguoti ir ugdyti, apimtį ir skyrimo terminus. Turėtų būti pateikiama informacija bent jau apie nacionalinį biudžetą. Be to, ataskaitose galėtų būti trumpai aprašytos finansavimo priemonės, skirtos gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis veiklai finansuoti, įskaitant priemones, kuriomis siekiama pritraukti privatųjį finansavimą.

d.   Dalyvavimo ir informuotumo didinimo veikla, įskaitant gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis mokymo programas

Valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad praneštų apie bet kokią dalyvavimo ar informuotumo didinimo veiklą, kurią jos, siekdamos propaguoti ir ugdyti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, vykdo visose amžiaus grupėse formaliojo švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityse. Be to, valstybės narės, jei įmanoma ir taikoma, galėtų nurodyti atitinkamą dalyvavimo ir informuotumo didinimo veiklą, kurią vykdo rinkos dalyviai, mokslo įstaigos ar nevyriausybinės organizacijos. Be kita ko, tai gali būti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo savaitės ir konkrečiai demografinei grupei, įskaitant jaunimą, skirtos kampanijos ir mokymo veikla.

Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę nustatyti struktūrines priemones, skirtas ryšiams su Europos Komisijos finansuojamos Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos (EDMO) (11) nacionaliniais centrais. Nacionalinių EDMO centrų tikslai, be kita ko, yra i) bendradarbiauti su nacionalinėmis žiniasklaidos institucijomis vykdant interneto platformų politikos ir skaitmeninės žiniasklaidos ekosistemos stebėseną ir ii) rengti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis veiklą (12).

Be to, valstybės narės, kai įmanoma, galėtų pranešti, kai priemonės, skirtos gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis propaguoti ir ugdyti, įtraukiamos į įvairių formaliojo švietimo lygių (pradinio, vidurinio, aukštojo ar kito atitinkamo švietimo ir mokymo lygio) mokymo programas (13) kaip atskiras ir (arba) tarpdalykinis dalykas. Valstybės narės taip pat galėtų pranešti apie mokytojams ir instruktoriams skirtus gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis modulius (visų pirma pirminio mokytojų rengimo ir (arba) tęstinio profesinio tobulėjimo srityse) ir taip įgyvendinti 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą (14).

Ataskaitoje galėtų būti nurodomi atitinkami gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ištekliai, kuriais gali naudotis visuomenė (pvz., specialūs interneto portalai), net jei informacija juose pateikiama tik nacionalinėmis kalbomis.

e.   Vertinimo priemonės ir metodai

Valstybės narės, taikančios arba norinčios nustatyti priemones, kuriomis įvertinamas regioninių ar nacionalinių žiniasklaidos iniciatyvų, skirtų gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis propaguoti, poveikis, ir, be kita ko, veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, skirtus jų taikomų gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis priemonių ir metodų poveikiui įvertinti, raginamos tokias priemones ir jų rezultatus išvardyti ir aprašyti savo ataskaitose (15).

IV.   PASTABOS DĖL PROCEDŪRŲ

Kaip numatyta AŽPD 30b straipsnio 3 dalies b punkte, ERGA pavedama „keistis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliavimo sistemos taikymo patirtimi ir geriausia praktika, be kita ko, prieinamumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis klausimais“. Atsižvelgdama į šį reikalavimą, Komisija ragina nacionalines reguliavimo institucijas Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupėje toliau keistis informacija ir geriausia praktika apie gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, įskaitant ir apie šių gairių taikymą.

Siekiant didinti informuotumą ir skatinti keitimąsi geriausia patirtimi, valstybių narių ataskaitos bus skelbiamos Komisijos interneto svetainėje.

Be to, ataskaitos bus naudingos siekiant skaitmeninių įgūdžių tikslų pagal 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programą (16), taip pat jomis valstybės narės galės pasinaudoti rengdamos Skaitmeninio dešimtmečio strateginius veiksmų planus.

---

(1)  COM(2021) 262 final.

(2)  Komisijos komunikatas dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020) 790 final).

(3)  Komisijos komunikatas „Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje: gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas (COM(2020) 784 final).

(4)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus (COM(2020) 624 final).

(5)  Šiose gairėse nuorodos į AŽPD turėtų būti laikomos nuorodomis į Direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808 (OL L 303, 2018 11 28, p. 69). Direktyva pateikiama adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018L1808&from=LT

(6)  Taip pat žr. Komisijos komunikatą „Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos termino „dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga“ apibrėžtyje nurodyto esminės funkcijos kriterijaus praktinio taikymo gairės“,(OL C 223, 2020 7 7, p. 3).

(7)  Šioje ekspertų grupėje, posėdžiaujančioje du kartus per metus, vyksta interaktyviosios valstybių narių atstovų diskusijos, kuriose dalyvauja kviestiniai Europos ir pasaulio gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bendruomenių ekspertai. Žr. https://ec.europa.eu/transparency/expert-groups-register/screen/expert-groups/consult?do=groupDetail.groupDetail&groupID=2541&lang=lt

(8)  Ekspertų grupė, prisidėdama prie Skaitmeninio švietimo veiksmų plano įgyvendinimo, paskelbė galutinę savo darbo ataskaitą, kurioje apžvelgiami gerosios praktikos pavyzdžiai ir rekomendacijos, ir Kovos su dezinformacija ir skaitmeninio raštingumo skatinimo per švietimą ir mokymą gaires mokytojams ir ugdytojams. Žr. https://education.ec.europa.eu/lt/focus-topics/digital-education/action-plan/action-7

(9)  Valstybės narės, kurios to pageidauja, gali informuoti ir apie priemones ar veiklą, nepatenkančias į šį ataskaitinį laikotarpį.

(10)  https://erga-online.eu/wp-content/uploads/2021/12/ERGA-AG3-2021-Report-on-Media-Literacy.pdf

(11)  https://edmo.eu/2021/05/26/national-edmo-hubs-announced/

(12)  Šiuo metu į EDMO tinklą atrinkta 14 nacionalinių centrų ir jie veikia visose 27 ES valstybėse narėse, Norvegijoje ir Europos ekonominė erdvėje.

(13)  Siekdamos parengti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis mokymo programą valstybės narės gali atsižvelgti į Piliečiams skirtą Europos skaitmeninės kompetencijos programą (https://ec.europa.eu/jrc/en/digcomp/digital-competence-framework) ir į Kovos su dezinformacija ir skaitmeninio raštingumo skatinimo per švietimą ir mokymą gaires mokytojams ir ugdytojams (https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/a224c235-4843-11ed-92ed-01aa75ed71a1).

(14)  Rekomendacija dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą pateikiama adresu EUR-Lex-32006H0952-LT-EUR-Lex (europa.eu).

(15)  Siekdamos įvertinti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis lygį, valstybės narės gali naudotis esamomis vertinimo sistemomis. Pavyzdžiui: „Study on Assessment Criteria for Media Literacy Levels: A comprehensive view of the concept of media literacy and an understanding of how media literacy levels in Europe should be assessed“ (https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/115550fe-a89f-4086-82e5-c7573e26c38a), „Testing and Refining Criteria to Assess Media Literacy Levels in Europe“ (https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/4cbb53b5-689c-4996-b36b-e920df63cd40) ir UNESCO parengta sistema „Global media and information literacy assessment framework: country readiness and competencies“ (https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000224655).

(16)  2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/2481, kuriuo nustatoma 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa (OL L 323, 2022 12 19, p. 4).